Search
Close this search box.

Unikali procedūra kenčiantiems kelio sąnario skausmus

Kelio sąnario skausmas – viena dažnesnių vyresnio amžiaus žmones kamuojančių problemų, dėl kurios sumažėja fizinis ir socialinis aktyvumas, atsiranda nervų sistemos dirglumas, nemiga ar net depresija. Neretai vienintelis būdas įveikti šį skausmą – ryžtis kelio sąnario keitimo operacijai. Bent taip buvo iki šiol. Visai neseniai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėta taikyti revoliucine vadinama kelio sąnario embolizacijos procedūra – minimaliai invazinis ir efektyvus būdas užkirsti kelią sąnarių skausmui.

Kelio sąnario skausmas – ne tik fizinis diskomfortas

Respublikinės Panevėžio ligoninės radiologą dr. Andrių Pranculį galima vadinti kelio sąnario embolizacijos Lietuvoje pradininku. Didelę patirtį intervencinėje radiologijoje sukaupęs specialistas buvo pirmasis medikas, mūsų šalyje atlikęs šią procedūrą. Šiandien tai yra vienintelis specialistas šalyje, į kurį dėl kelio sąnario embolizacijos gali kreiptis pacientai.

Kaip teigia dr. Andrius Pranculis, pagrindinės kelio sąnario skausmo atsiradimo priežastys – antsvoris, darbo pobūdis, traumos ir sąnarių artrozė.

„Kelio sąnario skausmus gali lemti tiek viena konkreti priežastis, tiek ir kompleksiškas jų rinkinys. Labai dažnai šis skausmas atsiranda dėl antsvorio, kai kelio sąnariai yra stipriai apkraunami. Dėl natūralaus senėjimo atsiradusi sąnarių artrozė taip pat sukelia šios kūno vietos skausmus. Stovimas ar sunkus fizinis darbas, kuomet yra iškraipoma visa kūno dinamika, – dar viena kelio sąnario skausmo priežasčių. Nereikia pamiršti ir ilgalaikių traumų, kai yra pažeidžiama sąnario kremzlė, kryžminis raištis ar meniskas, padarinių“,  – aiškina dr. A. Pranculis.

Pasireiškus kelio sąnario skausmams, radiologo teigimu, suprastėja tiek fizinė, tiek ir psichologinė žmogaus būsena.

„Skaudėti kelio sąnarį gali ir  judant, ir esant ramybės būsenoje, o pats skausmas būna tiek momentinis, tiek ir nuolatinis. Pastaruoju atveju pacientams reikia nuolatos naudoti skausmą mažinančius medikamentus, dėl skaudančio kelio kardinaliai sumažėja žmogaus mobilumas, jam tampa sunku vaikščioti, atlikti kasdieninius darbus. Paprastai kalbant, žmogus tampa savo paties kūno įkaitu, o dėl to prastėja ir jo psichologinė būsena“, – sako pašnekovas.

Į Respublikinės Panevėžio ligoninės radiologijos skyrių, kaip pasakoja dr. A. Pranculis, neretai kreipiasi žmonės, kuriems jau niekas nebepadeda – nei vaistai, nei įvairios procedūros.

„Didžioji dalis mano pacientų būna išbandę visus įmanomus gydymo metodus – tiek konservatyvius, tiek alternatyvius, todėl jiems telieka laukti kelio sąnario persodinimo operacijos. Tačiau daliai jų šios operacijos negalima atlikti dėl bendros jų sveikatos būklės, amžiaus, kitų ligų, o kai kurie tiesiog prisibijo tokio invazinio gydymo metodo“, – pasakoja dr. A. Pranculis.

Pasak jo, dažniausiai dėl kelio sąnario embolizacijos kreipiasi moterys, o pacientų amžiaus vidurkis – 66 metai.

„Mano pacientų pasiskirstymas – 70 proc. moterų ir 30 proc. vyrų, tačiau nemanau, kad vyrus ši problema kamuoja rečiau, tiesiog jie nėra linkę kreiptis į gydytojus ir rūpintis savo sveikata. Tuo metu pacientų amžius atitinka pasaulines tendencijas, t. y. kaip ir visur, taip ir Lietuvoje ši problema dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms“, – sako radiologas.

Nebegalėjo gyventi be nuskausminamųjų

Ilgus metus kelio sąnario skausmą kentusi 66 metų Panevėžio rajono gyventoja Vitalija  šiandien su šypsena pasakoja savo istoriją.

„Visą gyvenimą dirbau darželio auklėtoja, o grįžusi iš darbo, dar ir ūkį prižiūrėjau, todėl toks mano gyvenimo būdas, manau, ir turėjo įtakos kelio sąnario skausmo atsiradimui. O skaudėjo išties stipriai, sunkiai galėjau lipti laiptais, įveikti didesnį atstumą man buvo praktiškai neįmanoma. Be stiprių nuskausminamųjų jau negalėjau gyventi“, – sako moteris.

Iš pradžių Vitalija pasakoja galvojusi, jog šie skausmai susiję su kojų venų problemomis, tačiau atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad moteriai yra pažengusi kelio sąnario artrozė, todėl vienintelis likęs gydymo metodas – kelio sąnario keitimo operacija. „Susisiekiau su chirurgu, kuris iškart pasakė, kad nelabai man dar kažkas ir gali padėti, reikia keisti kelio sąnarį. Paskyrė operacijos datą ir teliko laukti“, – prisimena pašnekovė.

Tačiau dar nesulaukusi savo eilės operacijai, moteris per televiziją netikėtai pamatė reportažą, kuriame buvo pasakojama apie Lietuvoje naują kelio sąnario skausmo gydymo metodą – embolizaciją.

„Neturėjau ko prarasti, todėl susiradau papildomos informacijos internete ir nusprendžiau, kad verta pabandyti. Susisiekiau su Respublikine Panevėžio ligonine, kurioje liepos 13 d. man buvo atlikta kelio sąnario embolizacija“, – pasakoja pašnekovė.

Procedūra, pasak jos, praėjo labai sklandžiai, buvo visiškai neskausminga, o praėjus 2 savaitėms po embolizacijos, kelio sąnario skausmas tiesiog dingo.

„Negalėjau patikėti, kad nebeskauda. Vis laukiau, gal dar pradės skaudėti, bet kaip skausmas negrįžta, taip negrįžta. Šiandien jaučiuosi išties puikiai, sugrįžo mobilumas, galiu ir ilgiau pasivaikščioti lauke. Kadangi kelio sąnario keitimo operacija man paskirta tik 2025 m., labai viliuosi, kad iki tol skausmas negrįš, o jei jausiu, kad mano kelio būklė neblogėja, galbūt nukelsiu operaciją dar vėlesniam laikui“, – tikina moteris.

Procedūra viršijo lūkesčius

Kelio sąnario embolizacija buvo atlikta ir 79 metų amžiaus panevėžiečiui Vidui. Vyras pasakoja, kad aktyvus sportas jį lydėjo visą gyvenimą – jaunystėje jis profesionaliai žaidė futbolą, o vėliau dirbo kūno kultūros mokytoju, todėl sąnarių problemos senatvėje jam buvo kone užkoduotos.

„Kai man buvo 22-eji, sportuojant plyšo meniskas, todėl teko atlikti operaciją. Po to 47 metus išdirbau kūno kultūros mokytoju, tada išėjau į pensiją, bet ir toliau stengiausi būti fiziškai aktyvus. Tačiau maždaug prieš pusmetį man pradėjo stipriai ir nuolatos skaudėti jaunystėje operuotą kelį“, – prisimena Vidas.

Laikraštyje perskaitęs apie jo mieste atliekamą kelio sąnario embolizaciją, Vidas konsultavosi su tarumatologais, tačiau šie gana atsargiai komentavo naują gydymo metodą Lietuvoje, nes niekuomet nebuvo su tuo susidūrę.

„Gydytojas siūlė man kitokį gydymą. Tačiau esu smalsus žmogus – nusprendžiau užsiregistruoti pas dr. A. Pranculį ir įsitikinti, kaip yra iš tiesų“, – pasakoja vyras.

Vido teigimu visos jo abejonės išgaravo vos tik susitikus su radiologu, o atlikus embolizaciją, po kurio laiko dingo ir nuolatinis skausmas.

„Tiek gydytojas, tiek visa jo komanda, seselės buvo labai malonūs ir paslaugūs, o atlikta procedūra viršijo visus mano lūkesčius – nebuvo skausminga, atlikta greitai ir profesionaliai“, – tikina pašnekovas.

Vidas sako galintis rekomenduoti šį gydymo metodą ir kitiems nuo kelio sąnario skausmų kenčiantiems žmones, nes jo patirtis parodė, kad savijauta prieš ir po kelio sąnario embolizacijos – kaip diena ir naktis.

„Dabar galiu nueiti, kad ir 10 km pėstute, ir skausmo kaip nebūta. Žinoma, kartais būna, kad pamaudžia, tačiau nėra ko norėti – pagal savo amžių judu tikrai daugiau nei rekomenduojama“, – juokiasi vyras.

Inovatyvus metodas įveikti skausmą

Dr. A. Pranculį galima vadinti kelio sąnario embolizacijos Lietuvoje pradininku. Didelę patirtį intervencinėje radiologijoje sukaupęs specialistas buvo pirmasis medikas, mūsų šalyje atlikęs šią procedūrą.

„Pasaulyje tai gana nauja procedūra, kuri Lietuvoje pradėta taikyti tik šių metų birželį. Embolizacijos metu per kirkšnį yra įvedamas nedidelis, vos sprindžio ilgio kateteris, per kurį suleidžiamos kraujagysles blokuojančios embolizacinės medžiagos. Taikant šį gydymo metodą, nėra paliečiamas sąnarys, o tik jį maitinančios kraujagyslės. Tokiu būdu yra pristabdomas naujų, skausmą sukeliančių struktūrų formavimasis“, – aiškina radiologas ir priduria, kad dėl minimaliai invazinio metodo yra eliminuojama infekcijos patekimo į sąnarį rizika.

Nors įprastai ši procedūra atliekama per koją, dr. A. Pranculis neatmeta galimybės ateityje kelio sąnario embolizaciją pradėti taikyti vedant kateterį per rankos arterijas.

„Tai užtikrintų mažesnę komplikacijų galimybę, greitesnį atsistatymą bei galimybę grįžti namo dar tą pačią dieną. Tačiau patirtis embolizacijos srityje yra pagrindinis raktas, kad procedūra būtų sėkminga ir išvengtume komplikacijų. Per metus mes su komanda atliekame ne vieną tūkstantį įvairių intervencijų, todėl atlikti kelio sąnario embolizaciją galime išties saugiau ir eliminuodami galimas rizikas“, – teigia pašnekovas.

Didelę duoklę gydytojas atiduoda ir visam Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvui, be kurio indėlio, jo teigimu, nebūtų pavykę pradėti taikyti šio inovatyvaus gydymo.

„Dirbu organizacijoje, kuri pasižymi aukšto lygio pacientų priežiūra, koordinuotu darbu ir kompetencijoms.  Aš pats esu tik galutiniame taške – atliekų procedūrą, o viskuo kitu, t. y. pacientų diagnozėmis, konsultacijos, priežiūra – rūpinasi mūsų komanda“, – sako radiologas.

Būtent patyrę Respublikinės Panevėžio ligoninės radiologijos skyriaus specialistai ir pats dr. A. Pranculis yra priežastis, kodėl į šią gydymo įstaigą tiek dėl kelio sąnario embolizacijos, tiek ir dėl kitų procedūrų atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.

„Visai neseniai turėjome pacientę iš Vilkaviškio, ne per seniausiai – pacientą iš Klaipėdos, dar vieną pacientą iš Vilniaus. Tai rodo, kad žmonės mumis pasitiki ir dėl to nepasivargina atvykti net ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių“, – teigia radiologas.

Nuolat gerėjantys rezultatai

Dr. A. Pranculis per mėnesį atlieka apie 20 kelio sąnario embolizacijų. „Su kiekviena tokia atlikta procedūra rezultatai vis gerėja, ir šiuo metu jau turime gana aukštą pacientų pasitenkinimo procentą“, – džiaugiasi radiologas.

Gydytojas pasakoja, kad siekdamas dar labiau ištobulinti šį gydymo metodą, nuolatos domisi rinkoje atsirandančiais sprendimais ir priemonėmis.

Dr. A. Pranculis ne tik gilina savo žinias kelio sąnario embolizacijos procese bet ir bendradarbiauja su kitų ligoninių specialistais, juos konsultuoja bei suteikia vertingų patarimų. Todėl, pasak jo, tik laiko klausimas, kada šis metodas pasieks ir kitų Lietuvos miestų ligonines.

„Rezultatai yra geri, žmonių, besidominčių tokiu gydymu, skaičius taip pat auga, todėl net neabejoju, kad ateityje ši procedūra bus taikoma žymiai platesniu mastu. Tačiau, kaip ir minėjau, tam reikia patyrusių, savo darbą išmanančių specialistų“, – teigia gydytojas.

Šaltinis – delfi.lt

Dalintis:

Susijusios naujienos

Diagnozė mioma – brangūs vaistai ar gimdos šalinimas ne visada yra vienintelės išeitys

Gausios ir skausmingos mėnesinės, skausmas pilvo apačioje, juosmens ir strėnų maudimas, kraujavimas tarp menstruacijų – simptomai, kurie gali signalizuoti apie gimdos miomą – gerybinį lygiųjų gimdos raumenų naviką, dažniausiai pasireiškiantį 30-50 metų amžiaus moterims. Metodų gydyti šią varginančią ligą šiais laikais netrūksta, o vienu inovatyviausių ir saugiausių yra laikoma jau dešimtmetį Lietuvoje atliekama gimdos arterijų embolizacija.

Transarterinė chemoembolizacija (TACE) – veiksmingas įrankis kovoje su kepenų vėžiu

Europoje suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinomos sergamumo ir mirtingumo rodikliai atitinkamai – 65000 ir 60240 atvejų. Apie šią grėsmingą ligą ir inovatyvias, pacientų sveikatą tausojančias gydymo galimybes pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė” gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Gedaminienė ir Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis radiologas Algimantas Šimkaitis.