Apie tai, kad dirbtinio intelekto asistentas jau gali sukurpti dirbtinį laišką ar padaryti stulbinamą nuotraukos klastotę, žino kone visi. Tai, jog robotai pasitarnauja ne tik nustatant kai kurias ligas, tačiau ir operacijų metu – taip pat nebe naujiena. Vieni itin sparčiame modernėjime mato galimybės, kiti – grėsmes, tačiau, ką iš tiesų jau esamos medicinos ir mokslo galimybės užtikrina senstančiam žmogui? Lietuvos visuomenė senėja dvigubai sparčiau nei Europos vidurkis, tačiau gal tai – galimybė pasireikšti mokslui ir ribas prarandančioms medicinos galimybėms.
Spalio 16-17 dienomis pirmą kartą Lietuvoje vyks būrį aukščiausio lygio profesionalų subursianti ilgaamžiškumo konferencija „Longevity“. Renginio, kurį internetu ir televizijoje galės stebėti Delfi skaitytojai bei žiūrovai, bus aptariamos pačios įvairiausios su ilgesniu, sveikesniu, laimingesniu gyvenimu susijusios temos, pristatytos naujausios mokslo galimybės, kurių dėka žmogaus gyvenimas gali ne tik ilgėti, bet būti kur kas produktyvesnis, o anksčiau su ligomis ir negalavimais sieta senatvė nušvisti naujomis spalvomis.
Ateities prognozės – palankios Lietuvai
Anot vieno iš konferencijos partnerių, įmonės „Ambercell Solutions“ direktoriaus Evaldo Gražio, dėl technologijų progreso medicinos sektoriuje populiacijos gyvenimo trukmė ilgėja, žmonija sparčiai sensta, tačiau Lietuvoje senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
„Europos Komisija prognozuoja, kad po trijų dešitmečių 2050-aisiais šalies gyventojų amžiaus vidurkis sieks 51 metus ir bus beveik 7 metais didesnis negu šiuo metu. Ilgaamžiškumo tema šiandien kalbėti būtina, nes, remiantis JT prognozėmis, per šimtmetį Europos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė didės beveik 18 metų, o Lietuvos gyventojų – net 20 metų“.
Ant pašnekovo, didžiąją dalį vyresnio amžiaus žmonių vargina įvairūs sveikatos sutrikimai, atsistatymas ir sveikimas po įvairių intervencijų vyresniems pacientams neretai yra sunkus ir truamuojantis.
„Todėl ilgaamžiškumo išsaugojimo kontekste itin svarbu kalbėti ne tik apie prevenciją, sveikatos išsaugojimą, bet ir apie inovatyvius, minimaliai invazyvius, į pacientą orientuotus gydymo sprendimus, tausojančius žmogaus sveikatą, padedančius greičiau pasveikti po procedūros iį grįžti į kasdienį gyvenimą“, – įsitikinės E.Gražys.
Kitoks požiūris į pacientą ir vėžio gydymą
Ne paslaptis, jog vyresniame amžiuje padidėja onkologinių ligų rizika: didžiausias sergamumas onkologinėmis ligomis, anot E.Gražio, fiksuojamas 65-80 metų amžuiaus moterų grupėje ir 70-85 metų amžiaus vydų grupėje. Dėl dažnų lėtinių ligų atvejų onkologinės ligos diagnozuojamos vėliau, jų simptomus priskiriant kitiems turimiems susirgimamas, todėl tam, kad liga būtų diagnozuota kuo anksčiau, jau penkesdešimtmečiai yra visų Lietuvoje vykdomų prevencinių programų potencialūs dalyviai.
„Senstanti visuomenė signalizuoja apie tai, kad tradicinius gydymo metodus turi keisti inovatyvūs, kompleksiniai, paciento sveikatą tausojantys gydymo sprendimai. Pacientas turi būti matomas kaip visuma su gretutinėmis jo ligomis, vertinama visa sveikatos būklė, o ne tik gydomas konkretus susirgimas. Ne tik medikai, bet ir pacientai turi žinoti apie inovatyvias, tausojančias gydymo galimybes, pasirinkti jiems patiems patraukliausią gydymo metodą, todėl edukavimas, pristatymas inovacijų vėžio gydymo srityje yra misija, su kuria prisidedame prie šios konferencijos. Šiandien, kai tiek daug inovacijų, labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie pačius naujausius, efektyviausius, sveikatą tausojančius ir saugius gydymo sprendimus,“ – apie sprendimą tapti „Longevity“ konferencijos partneriais pranešime spaudai pasakoja „AmberCell Solutions“ vadovas.
Onkologinių ligų tematika bus plačiai paliesta konferencijos metu, o doc. Dr. Artūras Samuilis ir dr. Aurimas Mačionis renginio metu diskutuos apie dirbtinio intelekto galimybes vėžio diagnozavime bei gydyme. Vis dėlto, anot pranešimo spaudai, vėžinių susirgimų diagnozė ir gydymas – tik nedidelė „Longevity“ konferencijos turinio dalis.
Skaitykite daugiau: Delfi.lt
