Search
Close this search box.

Lokalus plaučių vėžio gydymas – nauja viltis grėsminga liga sergantiems pacientams

Plaučių vėžys – viena dažniausių ir agresyviausių onkologinių ligų. Naujausiais Lietuvos Higienos instituto duomenimis mūsų šalyje kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų ir net apie 1300 susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Daugiau apie šią ligą, jos rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikos Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas gydytojas pulmonologas, onkologas-chemoterapeutas prof. Marius Žemaitis ir Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas (MIRP) gydytojas radiologas dr. Aurimas Mačionis.

Pagrindinė ligos priežastis – rūkymas

Prof. M. Žemaičio teigimu, daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų nulemia rūkymas. Remiantis istoriniais šaltiniais, praeito šimtmečio pradžioje ši liga buvo itin reta, o pasaulinė, iki šiol besitęsianti plaučių vėžio pandemija prasidėjo kartu su rūkymo išpopuliarėjimu. Seniau plaučių vėžiu susirgdavo žymiai daugiau vyrų nei moterų, ir tai buvo siejama su didesniu rūkymo paplitimu vyrų tarpe. Tačiau šiuo metu dėl didėjančio rūkančių moterų skaičiaus Europos Sąjungos šalyse moterų mirštamumas nuo plaučių vėžio jau susilyginęs su mirštamumu nuo krūties vėžio. Moksliškai įrodyta, kad vienintelė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti tikimybę susirgti plaučių vėžiu ar jo išvengti – rūkymo atsisakymas

Tačiau profesorius pastebi, kad plaučių vėžio riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro užterštumas, darbas ar sąlytis su radono dujomis, asbestu (medžiaga, iki 1970 naudota pramonėje, laivų ir pastatų statyboje), kitais chemikalais, gretutinės plaučių ligos (beje, taip pat sukeliamos rūkymo), paveldimumas. Dažniausiai plaučių vėžiu serga 60–70 metų amžiaus asmenys, tačiau klinikinėje praktikoje neretai susiduriama ir su jaunesniais – 50–55 metų amžiaus pacientais.

„Kalbant apie plaučių vėžio profilaktinę patikrą, manoma, kad siekiant diagnozuoti ligą dar prieš pasirodant pirmiesiems jos simptomams, tikrintis reikėtų pradėti nuo 50–55 metų. Verta paminėti, kad Europos Sąjungoje paskelbtas kovos su vėžiu planas, didelį dėmesį skiriant plaučių vėžio ankstyvai diagnostikai. Yra tam tikros gairės, nurodančios, kad visose Europos Sąjungos šalyse turėtų būti įdiegta atrankinė plaučių vėžio patikra, leidžianti ligą diagnozuoti anksčiau, kai ji gali būti pagydyta“, – sako gydytojas pulmonologas.

Plaučių vėžio gydymo galimybės

Prof. M. Žemaitis sako, plaučių vėžio gydymo taktika bei ligos prognozė priklauso nuo jos išplitimo. Pats efektyviausias – chirurginis gydymas gali būti pritaikomas diagnozavus plaučių vėžį pradinėse stadijose. Dėl šios priežasties ypatingai svarbi ankstyva ligos diagnostika,  atliekama taikant naujausias technologijas – pradedant pozitronų emisijos tomografija, elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija ir baigiant sudėtingiausiais patologiniais ir molekuliniais tyrimų metodais.

Esant išplitusiam plaučių vėžiui taikomas kombinuotas ar sisteminis gydymas. Todėl teikiant pagalbą plaučių vėžiu sergantiems pacientams, ypatingą reikšmę turi daugiadalykės komandos principas. Šiais metais Kauno klinikose įkurta Krūtinės ląstos navikų teminė grupė, jungianti gydytojus pulmonologus, onkologus, chemoterapeutus, onkologus radioterapeutus, chirurgus, patologus, radiologus, genetikus, reabilitologus ir kitų sričių specialistus, siekiančius užtikrinti geriausią onkologinę pagalbą sergantiesiems plaučių vėžiu arba tiems, kuriems ši liga įtariama. Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektorius orientuotas į tausojantį onkologinių pacientų gydymą.

„Jeigu dar prieš kelioliką metų buvo taikoma tik toksiška chemoterapija, tai šiuo metu vėžys gydomas taikinių terapija, veikiančia tam tikrus molekulinius taikinius ant navikinių ląstelių, tačiau nepažeidžiančia sveikų ląstelių. Taikinių terapija atrinktiems pacientams pailgina gyvenimo trukmę, atitolina ligos progresavimą ir yra žymiai geriau toleruojama, palyginti su standartine chemoterapija. Plaučių vėžio gydymui pasitelkiama ir imunoterapija, padedanti atstatyti žmogaus imuninę sistemą, suaktyvinti imunines ląsteles, kad jos pačios pradėtų kovoti su plaučių vėžiu. Gydymo šiais metodais rezultatai iš tiesų džiuginantys. Jeigu anksčiau po gydymo chemoterapija penkių metų išgyvenamumas sudarė vos kelis procentus, tai po gydymo naujos kartos metodais jis siekia apie 30 proc.“, – džiaugiasi prof. M. Žemaitis.

Inovacija plaučių vėžio gydyme – terminė abliacija

Pasak dr. A. Mačionio, šalia jau minėtų metodų, šiuolaikinių plaučių vėžio gydymo galimybių arsenalas pasipildė lokaliomis destrukcinėmis terapijomis: mikrobangų abliacija ir krioabliacija. Šie inovatyvūs ir efektyvūs metodai pasitelkiami tiek gydant pirminį plaučių vėžį, tiek – metastatinę plaučių ligą, kuomet chirurginis gydymas yra negalimas arba rizikingas dėl galimų komplikacijų, gretutinių ligų ar nepakankamos paciento kvėpavimo funkcijos.

„Tai – minimaliai invazyvios operacijos be pjūvio, kurių metu specialios adatos per odą įvedamos į naviką ir jis paveikiamas karščiu ar sušaldomas. Tokiu būdu suardoma naviko struktūra, todėl jis tampa negyvybingas. Šios operacijos leidžia maksimaliai išsaugoti plaučių audinį ir tausoti kvėpavimo funkciją“, – sako gydytojas radiologas.

Dr. Aurimo Mačionio teigimu, terminės abliacijos operacijos yra labai gerai toleruojamos. Jau kitą dieną po gydymo pacientai išleidžiami namo, greitai atsistato jų darbingumas, tad žmonės gali grįžti į įprastą kasdienę veiklą. Vienos operacijos metu galima atlikti ir kelių piktybinių navikų gydymą, o komplikacijos po šių operacijų – itin retos.

Pasak Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovo, taikant mikrobangų abliaciją arba krioabliaciją galima efektyviai gydyti mažai išplitusį I stadijos plaučių vėžį arba metastatinę plaučių ligą, kai piktybinė liga sustabdyta taikant sisteminį gydymą, o abliacijos tikslas – galutinai sunaikinti likusius ligos metastatinius židinius.

Dr. A. Mačionis atkreipia dėmesį, kad piktybinių navikų abliacija yra efektyviausia, kai jų diametras yra iki 3 centimetrų. Tuo tarpu didesni, centrinėje plaučio dalyje, greta pavojingų struktūrų esantys navikai turėtų būti gydomi pasirenkant kitas alternatyvas, pavyzdžiui, stereotaksinę spindulinę terapiją ir kt.

Gydytojas radiologas sako, kad greičiau ir tiksliau atlikti naujos kartos operacijas padeda skaitmeninės technologijos ir dirbtinio intelekto navigacijos sistemos. Terminės abliacijos operacijos atliekamos kompiuterinio tomografo kontrolėje, o naudojant navigacinę sistemą, reikšmingai sumažinamas rentgeno spindulių kiekis, tenkantis pacientui jį skenuojant.

Šiuolaikinės medicinos kryptis – minimaliai invazyvūs metodai

„Šiuolaikinės invazinės medicinos kryptis – mažiau pacientą traumuojantys metodai, kurių pagrindinis tikslas – pasiekti tą patį arba geresnį gydomąjį efektą, tačiau sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau atstatyti paciento darbingumą. Tarptautinėmis klinikinėmis studijomis įrodyta, kad lokali destrukcinė terapija, taikant mikrobangų abliaciją ir krioabliaciją, yra efektyvus ir saugus plaučių vėžio gydymo metodas, kuomet chirurginis gydymas yra negalimas. Taip pat pripažinta, kad šios gydymo metodikos yra efektyvios, saugios ir tausojančios plaučių audinį, gydant kitų organų piktybinių navikų metastazes plaučiuose“, –  baigdamas pokalbį pabrėžia A. Mačionis.

Dalintis:

Susijusios naujienos

Baltijos šalių medikai sėmėsi žinių apie kelio sąnario embolizaciją

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko tarptautinė edukacinė programa „Kelio sąnario arterijų embolizacija – nauja, minimali invazinė intervencija”. Baltijos šalių intervenciniams radiologams mokymus vedė Panevėžio ligoninės intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrius Pranculis, kuris pristatė inovatyvų gydymo metodą sąnarių skausmui malšinti.

Mikrobangų abliacijos mokymai specialistams iš Serbijos

Bendradarbiaujant su Terumo VUL Santaros klinikose buvo surengta dviejų dienų darbo sesija „Minimaliai invaziniai kepenų vėžio gydymo būdai“, skirti  intervenciniams radiologams ir slaugytojams. Baltijos šalių specialistai buvo pakviesti sužinoti daugiau apie skydliaukės gerybinių mazgų ir kepenų vėžio gydymo strategijas ir minimaliai invazinius metodus naudojant mikrobangų abliacijos procedūras.

Inovatyvūs sprendimai pristatyti tarptautinėje konferencijoje Taline

Tarptautinė konferencija „Į pacientą orientuotos operacinės valdymas“ į Taliną sukvietė daugiau nei 120 Lietuvos, Latvijos ir Estijos slaugytojų, vyriausių slaugos administratorių. Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į operacinės veiklos organizavimą efektyvinant jos darbą taip, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas pacientui, jo sveikatos stiprinimui.