Search
Close this search box.

Kol vieni svarsto, ar verta, kiti jau naudoja be vargo – technologiniai įrankiai, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę

Gyvenant technologijų eroje, bene kiekvienas iš mūsų naudojamės išmaniaisiais įrenginiais, kurie palengvina mums buitį. Tačiau šios technologijos naudingos ne tik kasdieniame gyvenime – jos vis sparčiau braunasi į medicinos sektorių. Kiekvienas iš mūsų dabar turime galimybę savo sveikatą stebėti kasdien, o sutrikus būklei – gauti pranešimus į savo išmaniuosius įrenginius ir laiku kreiptis pagalbos. O pasirodžius gydytojo kabinete daugelis nustebtų – šis savo darbo vietoje naudoja dar pažangesnę technologiją. Tai – dirbtinis intelektas, kurio pagalba, pasirodo, gydytojų darbas tampa kur kas efektyvesnis. Tik ar galime ir ar esame pasiryžę technologijoms patikėti savo brangiausią turtą – sveikatą?

Dirbtinis intelektas operacinėje

Technologinė raida išties įspūdinga. Sveikatos stebėsenai pasitarnaujančios technologijos gelbsti gyvybes, tačiau ne paslaptis ir tai, kad įvairios technologijos ne tik padeda savarankiškai stebėti sveikatos būklę, įvairius jos pokyčius ir laiku išvengti pavojaus, bet ir tiesiogiai padeda gydyti pacientus. Vienas tokių technologinių įrankių – dirbtinis intelektas (DI), turintis beribes galimybes, padedančias ne tik kasdienybėje, bet ir medicinoje.

Kaip ir kalbant apie išmaniuosius įrenginius, taip ir apie DI, patikėti žmogaus sveikatą šioms technologijoms kai kam vis dar atrodo nesaugu, tačiau VUL Santaros klinikų gydytojo intervencinio radiologo dr. Donato Jociaus teigimu, DI neišvengiamai skverbiasi į medicinos sektorių. Nors DI plačiajai visuomenei tapo geriau pažįstamas dar visai neseniai, o jo funkcionalumą išbando vis daugiau skirtingų sektorių darbuotojų, studentų ir moksleivių, radiologas aiškina, kad šio įrankio pirmtakai radiologijoje nėra labai nauji.

„Diagnostinės radiologinės sistemos turi įvairius automatinės segmentacijos protokolus, kraujagyslių aptikimo įrankius ir pan. Šiuo metu yra DI sistemų, padedančių aptikti navikus, vertinti skirtingus jų parametrus. DI žengia ir į pacientų gydymo plotmę – yra įvairių chirurginių robotinių sistemų, kurios palengvina sunkias užduotis, leidžia tiksliai atlikti specifinius judesius, teoriškai mažina klaidų tikimybę, nuovargio faktorių.

Ne išimtis yra ir intervencinė radiologija – navikų gydymui atlikti sukurtos robotinės ar dalinai robotinės sistemos, kurios padeda tiksliai pozicionuoti adatą, nuspėti būsimą gydymo lauką, įvertinti atliktos procedūros efektą čia ir dabar – operacinėje, ir, esant reikalui, atlikti papildomus veiksmus.

Žiūrint plačiau, DI gali būti ar yra naudojamas kuriant vaistus, atliekant sveikatos sistemos stebėjimą, diagnozuojant ligas, valdant ir analizuojant sveikatos duomenis, priimant asmenizuotus sprendimus,  taikant tiek chirurginį, tiek medikamentinį gydymą – tai labai platu“, – neribotas šio įrankio galimybes vardija gydytojas.

Paklaustas, ar DI gali visiškai pakeisti šiuo metu atliekamas terapines procedūras, gydytojas sako, kad vertinti sunku – tai parodys laikas. Nepaisant to, kaip teigia jis, DI jau dabar gali didinti atliekamų diagnostinių ir terapinių procedūrų tikslumą, trumpinti procedūros laiką, mažinti žmogiškosios klaidos ir nuovargio įtaką.

„DI gali analizuoti ir inkorporuoti didelius sudėtingų kompleksinių duomenų kiekius, atpažinti polinkius ir pobūdžius įvairių pakitimų, kurie gali būti tik iš dalies atpažįstami žmogaus. Kitas svarbus aspektas – DI neturi žmogiško polinkio priimant sprendimus, kitaip sakant, eliminuojamas žmogiškasis faktorius. DI gali didinti efektyvumą, tikslumą ir mažinti darbo krūvį, o tai iš esmės ilgintų laiką, skiriamą pacientui, taip pat gydytojų susitelkimą sudėtingiems atvejams.

Žiūrint iš intervencinės radiologijos prizmės, DI pasitarnauja keliais aspektais. Pirma, planuojant procedūras tokie įrankiai kaip virtuali realybė leidžia atlikti priešprocedūrinį planavimą, tiksliai įvertinti sudėtingą anatomiją ar simuliuoti pačią procedūrą bei jos rezultatą, nekeliant potencialios rizikos pacientui. O štai procedūros metu DI gali pasitarnauti daugeliu aspektų. Gydant kraujagyslių stenozes (susiaurėjimus) ar aneurizmas (išsiplėtimus), gali padėti parinkti tinkamus kraujagyslinius stentus ar stentgraftus, sudėtingais atvejais padeda įvertinti kraujagyslių spindžius, nuspėti busimą gydymo efektą.

Atliekant prieš procedūrą atliktų trimačių (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografijos) tyrimų automatinį DI pagalba atliekamą suliejimą su darbiniais intraoperaciniais 2D ar kompiuterinės tomografijos vaizdais leidžia padidinti tiek diagnostinių procedūrų, pavyzdžiui, biopsijų, tikslumą, tiek įvairių terapinių procedūrų, pavyzdžiui, navikų abliacijų, tikslumą ir preciziškumą. Tokiais  atvejais DI sistemos ne tik padeda pasirinkti optimalų kelią, bet kartu geba įvertinti ir kintančius fiziologinius aspektus, tokius kaip judesio kompensavimas pacientui kvėpuojant – tai didina procedūros tikslumą, trumpina jos laiką“, – aiškina medikas.

Gydytojams DI ne konkurentas, verčiau – asistentas

Vis dėlto, skeptikai iš dalies teisūs – šis įrankis turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų, kurie gali kelti abejonių diskutuojant apie tai, ar DI gabus suteikti medicininę pagalbą išvengiant klaidų ar visiškai pakeičiant gydytojus. Todėl šis įrankis vis dar tebėra tik galimybė pasiekti aukštesnių rezultatų, o žmogaus rankos ir protas medicinoje, bent jau kol kas – neišvengiamas faktorius.

„Įvairiuose literatūros šaltiniuose galime rasti ir teiginių, jog DI tikriausiai niekada nepasieks žmogaus holistinio mąstymo lygio. DI reikia pamatyti objektą šimtus ar tūkstančius kartų, kad gautų nuolatinį pasikartojantį grįžtamąjį ryšį ir vėliau jį galėtų atpažinti, o žmogus tai gali padaryti tiesiog stebėdamas objektą net ir vieną kartą.

Tai ypač aktualu, kai kalbama apie retus susirgimus ar patologinius pakitimus, kurie pasitaiko nedažnai – DI sistemomis tokie pokyčiai gali būti neaptikti. Be to, DI „mokosi“ naudodamas tam tikrus duomenis, todėl panaudojus DI sistemą analizuojant kiek kitokio tipo duomenis, galimos klaidos“, – sako jis.

Gydytojas taip pat pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių DI trūkumų yra „gyvenimiškos“ patirties nebuvimas, kurios reikia sprendžiant realistiškus uždavinius, vertinant viską abstrakčiai ir apibendrintai.

„DI atsakomybės klausimas yra dar viena aktuali ir sudėtinga problema – algoritmai gali daryti klaidų, netiksliai įvertinti patologiją ar parinkti gydymą – šių laikų medicinoje tai neišvengiamai kelią teisinių ir atsakomybės problemų“, – teigia dr. D. Jocius.

Skaitykite daugiau: Delfi.lt

Dalintis:

Susijusios naujienos