Nors radiologiją dažniausiai suprantame kaip diagnostikos metodą, tačiau dabar ji vis dažniau naudojama ir gydyme. Kaip pasakoja Santarų klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas doc.dr. Artūras Samuilis, gydymas radiologinių tyrimų pagalba vis populiarėja, nes leidžia operacijas atlikti labiau preciziškai, saugant pacientų organus ir audinius, taip išvengiant nepageidaujamų reakcijų. Be to, taip saugiau ir patogiau pačiam gydytojui, ir pacientui.
„Tokių procedūrų vis daugėja, o atsirandant technologinėms galimybėms, galime jas vis dažniau įgyvendinti. Dalis tokių procedūrų yra naujos, keičiasi ir pačios tendencijos, nes atsiranda naujų priemonių“, – konferencijoje „Longevity“ sakė doc. Dr. A.Samuilis.
Neretai tokios procedūros taikomos onkologiniams ligoniams.
LSMU Kauno klinikų Minimaliai radiologinių invazinių procedūrų sektoriaus vadovas, dr. Aurimas Mačionis sakė, kad su radiologinėmis operacijomis dažnai operuojami sunkūs pacientai, kuriems reikalinga kompleksinė priežiūra.
„Turime naujas inovatyvias procedūras, kurios saugo audinius, turi mažą komplikacijų riziką, ir kurios gali būti tinkamos pacientams, kuriems negalime pasiūlyti jokio kito gydymo“, – kalbėjo A. Mačionis.
Tokios procedūros, pasak gydytojo, gali būti naudojamos kovojant su įvairių lokalizacijų vėžiu – plaučių, kepenų, inkstų, kaulų onkologinėmis ligomis.
„Kai onkologinė liga jau būna išplitusi, tikslas yra ją suvaldyti. Mes gydydami tikimės prailginti paciento gyvenimą ir prie to paties, kad jo gyvenimo kokybė būtų gera, jis galėtų gyventi normalų gyvenimą“, – sakė dr. A.Mačionis.
Gydytojas pabrėžė, kad labai svarbu ne tik prailginti žmogaus metus, tačiau ir siekti kokybiško paciento gyvenimo. Norima, kad po ligos gydymo žmogus galėtų dirbti, užsiimti savo mėgstama veikla, taip pat, kad žmogus turėtų jėgų ir nebūtų prikaustytas prie lovos.
„Šios naujos inovacijos sumažina vadinamosios „didžiosios chirurgijos“ efektą, kai žmogus po didelės operacijos keliauja į reanimaciją, tada dar ilgai guli ligoninėje. Tokiu atveju kyla didelė komplikacijų rizika, ypač infekcijoms, kurios sunkiai pasiduoda antibiotikams“, – kalbėjo doc. Dr. A.Samuilis.
Tad, pasak gydytojo, pati gyvenimo kokybė pagerėja, nes procedūra nėra tokia invazyvi, kaip tradicinė chirurgija. Atliekami maži pjūviai, išsaugomas organas.
Geriausia žinia ta, kad jei operacija praeina gerai, pacientas jau tą pačią ar kitą dieną gali keliauti namo. Komplikacijų skaičius yra retesnis nei tradicinėje chirurgijoje, o jei jos nutinka, dažniausiai būna lengvesnės.
„Žiūrint iš kitos pusės, ilgas buvimas ligoninėje gali ir smarkiai slėgti, o psichologiniai momentai yra svarbūs. Gijimas namuose yra visai kitoks nei gijimas ligoninėje“, – sakė doc. Dr. A.Samuilis.
Kuo skiriasi inovatyvi ir įprasta chirurgija?
Tradicinė chirurgija, kaip pasakojo doc. dr. A. Samuilis, taip pat tobulėja tuo pačiu keliu, kaip ir endoskopinės procedūros, kai stengiamasi atlikti kuo mažiau invazyvias operacijas.
Visgi pagrindinis tradicinės ir inovatyvios chirurgijos skirtumas yra pjūvių dydyje – inovatyvios operacijos atliekamos per itin mažus pjūvius.
„Žinoma, turime suprasti, kad visiškai atsisakyti tradicinės chirurgijos nepavyks, nes kai kur jos tiesiog tokios reikia. Bet kai kuriose srityse papildome gydymą minimaliai intervencinėmis procedūromis.
Gulėjimas ligoninėje taip pat yra visiems aktualus, kaip greitai atsigauni, kaip greitai pagyji, kiek laiko būsi nedarbingas ir panašiai“, – kalbėjo doc. dr. A.Samuilis.
Navikai gali būti užšaldyti arba paveikti karščiu
Viena iš radiologijos procedūrų yra endovaskulinės operacijos, kurių metu gydomi piktybiniai navikai. Tokiems pacientams per kirkšnies arteriją, aortą nukeliaujama į smulkiąsias arterijas, kurios maitina naviką.
„Tada gali būti keli pasirinkimai. Vienas iš jų, kai suleidžiamos specialiosios dalelės, prie kurių prijungtas chemopreparatas, jis veikia kaip lokali chemoterapija. Vaistas paveikia naviką. Kita metodika, kai prie nešančiosios dalelės yra prijungiama spindulinė dalelė, ir navikas apšvitinamas iš vidaus. Tai dažniausiai daroma pereinamuoju laikotarpiu, kai planuojamas kitas gydymas. Bet kokiu atveju, šios terapijos padeda valdyti ligą“, – sakė dr. A.Mačionis.
Atliekant radiologines operacijas padeda ir dirbtinis intelektas. Pasak doc. dr. A. Samuilio, dirbtinis intelektas leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų kiekį,
Dar viena procedūrų rūšis yra abliacijos. Kaip aiškina dr. A.Mačionis, abliacija reiškia naviko sunaikinimą, naudojant įvairius terapinisu metodus. Šiuo metu Lietuvoje plačiai taikoma radiodažnuminė, mikro bangų, krio ir elektrochemoterapijos abliacija.
Radiodažnuminės ir mikrobangų abliacijos metu navikas paveikiamas karščiu – į naviką įduriamos specialios antenos ir taikoma didelė šiluma, kol navikas sunyksta. Tuo metu krioabliacija atvirkščiai – sušaldo naviką iki ledo , vėliau jį atšildo ir taip audinys sunaikinamas.
„Elektrochemoterapija – kai navikas paveikiamas elektros srove, atsiranda ląstelės membranos pralaidumas, pacientui suleidžiamas preparatas, kuris naikina pačią lačstelę“, – skirtingus metodus paaiškino gydytojas.
Pokalbio video įrašą žiūrėkite čia: Delfi.lt
