Skydliaukės mazgai – tai skydliaukėje susiformavę dariniai, kurie gali būti tiek pavieniai, tiek daugybiniai. Šie aiškiomis ribomis nuo aplinkinio skydliaukės audinio atsiskyrę dariniai yra dažnas radinys klinikinėje praktikoje, o būdų, kaip juos gydyti, šiais laikais netrūksta. Štai Santaros klinikose jau trejus metus yra taikoma pažangi, minimaliai invazyvi ir efektyvi procedūra – mikrobangų abliacija.
Nereta patologija
Gydytojas A.Kalninš pasidalijo savo patirtimi papasakodamas apie dTRA procedūras kasdienėje praktikoje, vėliau dalyviai buvo kviečiami stebėti keletą gyvai atliekamų procedūrų prižiūrint dr. A.Kalninš. Praktikos metu atliktos trys sudėtingos operacijos, kurias karu su gydytoju A. Kalninš atliko Respublikinės Šiaulių ligoninės Intervencinės angiologijos skyriaus vedėjas Vilmantas Smalinskas. Nors visi trys atvejai buvo sudėtingi, tačiau dėka patyrusių specialistų operacijos praėjos sėkmingai.
Kaip pasakoja Santaros klinikų endokrinologė dr. Romena Laukienė, skydliaukės mazgus nulemia tiek gerybiniai, tiek piktybiniai susirgimai, tačiau nustačius mazginius pakitimus skydliaukėje, pacientams nereikėtų išsigąsti, nes net apie 90–95 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai – besimptomiai.
„Skydliaukės mazgų paplitimas, remiantis apčiuopa, yra 5–7 proc., o remiantis echoskopijos duomenimis – net iki 67 proc. Be to, mazgai skydliaukėje dažnai atsitiktinai randami atliekant įvairius vaizdinius tyrimus: kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, pozitronų emisijos tomografiją ir kt.“, – sako dr. R. Laukienė.
Pasak jos, skydliaukės mazgai yra nustatomi įvairaus amžiaus žmonėms, tiek moterims, tiek vyrams, tačiau žymiai dažniau randami vyresnio amžiaus asmenų, ypač moterų, organizme. Visgi šio darinio, kaip ir kitų organų gerybinių ar piktybinių darinių, išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios.
„Manoma, kad skydliaukės mazgų išsivystymui įtakos turi jodo trūkumas, jonizuojanti spinduliuotė, tam tikrų vaistų vartojimas, mityba. Skydliaukės mazgų atsiradimui svarbios ir genetinės priežastys“, – teigia endokrinologė.
Kada sunerimti?
Nors, kaip ir minėta, dažnai mazgai skydliaukėje nesukelia jokių klinikinių simptomų, tačiau dideli mazgai, ypač, jei jie lokalizuojasi skydliaukės apatinėse dalyse, nusileidę gilyn į krūtinės ląstą gali spausti gretimas kaklo struktūras – trachėją, stemplę, kaklo kraujagysles.
„Tokie mazgai gali sukelti diskomforto jausmą kakle, balso prikimimą, sutrikdyti kvėpavimą ar rijimą, taip pat, deformuodami kaklą, gali sukelti kosmetinių problemų. Hormonus gaminantis mazgas sukelia skydliaukės veiklos suaktyvėjimą, kuris pasireiškia dažnu širdies plakimu, širdies ritmo sutrikimu, prakaitavimu, svorio mažėjimu ir pan.“, – simptomus vardija dr. R. Laukienė.
Todėl nustačius mazgus skydliaukėje, anot jos, reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: ar mazgas yra gerybinis, ar piktybinis; ar mazgas nesukelia skydliaukės veikos sutrikimo ir ar mazgas nesukelia spaudimo į aplinkines struktūras simptomų? Priklausomai nuo atsakymų į šiuos klausimus, nusprendžiama, ar reikalingas gydymas ir kokiu būdu tai daryti.
Santaros klinikose visiems pacientams, kuriems čiuopiant nustatomi mazgai skydliaukėje, rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą, o jei mazgai dideli – kompiuterinę tomografiją.
„Didelės skiriamosios gebos ultragarsinis tyrimas yra jautriausias tyrimo metodas, naudojamas nustatyti ir išmatuoti mazginius pakitimus skydliaukėje bei diferencijuoti skydliaukės mazgus nuo kitos kilmės kakle esančių patologinių struktūrų. Jei skydliaukės mazgai labai dideli, nusileidžiantys į krūtinės ląstą, tuomet, siekiant objektyviai įvertinti skydliaukės mazgų spaudimo požymius į gretimus organus, atliekama kompiuterinė tomografija“, – pasakoja dr. R. Laukienė.
Esant įtarimui dėl mazgo piktybiškumo, vėliau gali būti atliekama mazgo aspiracinė punkcija – plona adata paimama medžiaga citologiniam ištyrimui.
„Tai „auksinis standartas“ ir svarbiausias tyrimo metodas, leidžiantis diferencijuoti gerybinius mazgus nuo piktybinių. Skydliaukės veiklai įvertinti atliekami skydliaukės hormonų tyrimai kraujyje. Nustačius skydliaukės veiklos suaktyvėjimą, mazgų funkciniam aktyvumui įvertinti skiriama skydliaukės scintigrafija, kurios metu galima nustatyti, ar mazgas yra hiperfunkcionuojantis – „karštas“, ar hipofunkcionuojnatis – „šaltas“, – aiškina dr. R. Laukienė.
Jei mazgas yra gerybinis, dėl savo dydžio nesukelia spaudimo simptomų ir nesutrikdo skydliaukės funkcijos, toks darinys nėra gydomas. Tačiau jei mazgas sukelia skydliaukės veiklos suaktyvėjimą, jis yra gydomas radioaktyviu jodu ar šalinamas operaciniu būdu.
„Jei mazgai sukelia spaudimo į aplinkines struktūras simptomus ar kosmetiškai deformuoja kaklą, tokie mazgai yra šalinami chirurginiu būdu“, – teigia endokrinologė.
Alternatyva chirurginiam gydymui
Kaip alternatyva chirurginiam gydymui, pastaraisiais metais gana plačiai tiek Europoje, tiek JAV bei kai kuriose Azijos šalyse gerybiniams skydliaukės mazgams, kurie sukelia spaudimo ir kosmetinius simptomus, gydyti yra taikomi minimaliai invaziniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė, lazerinė ar mikrobangų abliacija.
Kaip pasakoja Santaros klinikų gydytojas radiologas Juozas Jarašūnas, Lietuvoje minėti gydymo metodai nėra plačiai taikomi, tačiau jų ligoninėje gerybiniams, simptomus sukeliantiems mazgams gydyti yra naudojama mikrobangų abliacija – inovatyvus ir minimaliai invazinis būdas, kuriam 2020 m. Europos ir 2023 m. Amerikos skydliaukės specialistų organizacijos jau pateikė detalias gaires, kam ir kokiais atvejais jį siūloma taikyti.
„Skydliaukės mazgų abliacija Lietuvoje yra nauja procedūra, kurios metu adatos pagalba karščiu sunaikinamas skydliaukės mazgo gyvybingas audinys. Karščiu sunaikintas skydliaukės mazgo audinys po operacijos per metus susitraukia ir gerokai sumažėja. Europos skydliaukės specialistų organizacija šią procedūrą rekomenduoja taikyti pacientams, kuriems nustatytas gerybinis skydliaukės mazgas; jis sukelia vizualinius pakitimus ar jaučiami mazgo sukelti spaudimo reiškiniai, diskomfortas kakle“, – aiškina J. Jarašūnas.
Radiologo teigimu, audinių naikinimas mikrobangomis yra senai naudojama technologija kitose medicinos srityse, tačiau tik visai neseniai ją imta taikyti skydliaukės ligų gydyme.
„Staigus procedūros išpopuliarėjimas yra siejamas su tuo, kad jos metu yra pasiekiamas panašus rezultatas kaip atliekant chirurginę operaciją, tačiau tuo pačiu ši procedūra turi mažesnę įtaką skydliaukės funkcijai bei aplinkiniams audiniams. Literatūros duomenimis, po šios procedūros praėjus metams, skydliaukės mazgo tūris sumažėja 75–90 proc., o tolimesnės stebėsenos studijos parodė, kad praėjus 4 metams po procedūros, tik 5 proc. mazgų vėl ataugo“, – teigia J. Jarašūnas, kuris priduria, kad esant nepakankamam gydymo efektui ar ataugus mazgui, visada galima pakartoti procedūrą arba tik tada rinktis chirurginį gydymo būdą.
Pasiruošimas, eiga ir gijimo laikotarpis
Pacientai, kuriems svarstoma taikyti mikrobangų abliaciją, kaip pasakoja J. Jarašūnas, yra konsultuojami gyvai, ultragarsinio tyrimo metu yra įvertinamas jų skydliaukės mazgas, įvertinama, ar šiai procedūrai egzistuoja indikacijos ir ar galima ją saugiai atlikti.
„Kartais prieš gydymą reikia atlikti skydliaukės biopsiją bei kraujo tyrimus, norint įsitikinti, kad mazgas neturi piktybiškumo požymių. Bendras pasiruošimas yra toks pat, kaip ir prieš kiekvieną chirurginę procedūrą – turi būti atlikti tam tikri laboratoriniai kraujo tyrimai, procedūros dieną pacientai turi atvykti nevalgę. Atvykus į ligoninę, pacientams suteikiama palata ir tos pačios dienos rytą atliekama procedūra“, – teigia radiologas.
Skydliaukės mikrobangų abliacija, kaip aiškina gydytojas, yra atliekama naudojant ploną adatą, todėl kitaip nei po chirurginiu metodo, kai yra daromas pjūvis, po jos nelieka randų kakle.
„Atiekant šią procedūrą, lieka tik nedidelė adatos žymelė, o tai kartais būna viena iš priežaščių, kodėl žmonės renkasi būtent tokį gydymo metodą. Aktualiausia tai yra moterims, kurios kosmetinis vaizdas yra labai svarbus“, – sako pašnekovas.
Negana to, ši procedūra yra atliekama vietinėje nejautroje su daline sedacija. Pacientai visos procedūros metu išlieka budrūs ir taip sumažinamos su anestezija susijusios rizikos. Atlikus šią procedūrą, pacientai jau po pietų gali keliauti namo.
„Po procedūros kelias dienas gali būti patinęs kaklas, diskomforto jausmas, nedidelis skausmas ryjant. Kelias dienas skiriami vaistai nuo skausmo, tačiau dažniausiai pacientams diskomfortas kakle nebūna jaučiamas ir vaistų nereikia. Gydymo efektą po procedūros įvertiname pakartotinio ultragarsinio tyrimo metu, pacientai atvyksta kontroliniams vizitams po 1, 3, 6, 12 ir 24 mėnesių“, – pasakoja J. Jarašūnas.
Literatūros duomenimis, komplikacijos po šios procedūros yra retos ir siekia vos 4 proc.
„Dažniausiai komplikacijos yra susijusios su terminiu pažeidimu ir atsiradusiu balso prikimimu, skydliaukės funkcijos sutrikimu, aplinkinių audinių nudegimais. Visgi per trejus mikrobangų abliacijos taikymo metus, nusiskundimų neturėjome – rezultatai atrodo išties geri“, – teigia gydytojas.