Lėtinė visiška okliuzija (angl. Chronic Total Occlusion, CTO) yra viena iš sudėtingiausių ir kliniškai reikšmingiausių koronarinės intervencijos sričių. CTO pasireiškia tada, kai vainikinė arterija yra visiškai užsikimšusi bent tris mėnesius ir į atitinkamą širdies dalį nebepatenka kraujas. Dėl sutrikdytos kraujotakos širdis negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, tad tai sukelia krūtinės anginos simptomus. CTO randama iki 30 % pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga [1]. CTO atvejai ilgą laiką buvo laikomi techniškai sudėtingais ir sunkiai gydomais invaziniais metodais, tačiau per pastaruosius metus perkutaninių metodų ir specializuotos įrangos pažanga pagerino šio negalavimo gydymo rezultatus. Procedūrinė rizika, susijusi su CTO perkutanine koronarine intervencija (PCI), patyrusiuose centruose nuolat mažėja [0]. Naujausi intervencinės kardiologijos pasiekimai ir naujos CTO gydymo strategijos leidžia pasiekti puikių rezulttatų, pagerinti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. Naujausi duomenys iš JAV CTO gydančių centrų rodo, kad CTO PCI techninės sėkmės rodikliai viršija 90 % [20].
Kas yra CTO PCI?
Ilgą laiką pacientams, turintiems CTO būklę ir patiriantiems anginą (krūtinės skausmą, dusulį, nuovargį) reikėdavo atlikti atvirą širdies operaciją – vainikinių arterijų šuntavimą (CABG). Šiandien CTO galima gydyti naudojant minimaliai invazinį metodą, vadinamą perkutanine koronarine intervencija (PCI). Ši procedūra apima arterijos atidarymą naudojant balionus, stentus ir specializuotą įrangą. Tobulėjant CTO PCI metodams, įrangai ir didėjant procedūrinei patirčiai šiandien CTO PCI vertinamas kaip prognozuojamas ir veiksmingas gydymo metodas. Europinės gydytojų gairės dėl miokardo revascularizacijos rekomenduoja atlikti CTO PCI, siekiant sumažinti išemiją paveiktoje miokardo teritorijoje ir palengvinti anginos simptomus [2].
Pacientų atranka
Naudojant šiuolaikinius metodus ir įrangą, pacientų atranka turėtų būti grindžiama ne tik nustatant pažeidimo pažeidimo lygį (visiška, dalinė ar stipri), bet ir orientuota į simptomus ir diagnostinius rezultatus [3].
Šiuo metu ekspertų sutarimu išskiriamos keturios pagrindinės CTO PCI indikacijos:
-
Gyvenimo kokybę ribojančių simptomų palengvinimas ir fizinio krūvio tolerancijos pagerinimas.
-
Išemijos naštos sumažinimas, nustatytas neinvaziniais tyrimais.
-
Dusulio, susijusio su kairiojo skilvelio (LV) disfunkcija, sumažinimas esant įrodymų apie gyvybingą miokardą.
-
Ilgalaikės prognozės pagerinimas pacientams, sergantiems didelės rizikos, dauginių kraujagyslių vainikinių arterijų liga (CAD) [23][24][25][26][27].
CTO dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus pacientams. Tyrimai rodo, kad CTO paplitimas sudaro 36,5 % pacientų iki 65 metų amžiaus, 39,1 % – tarp 65–79 metų amžiaus pacientų ir 40,7 % – tarp pacientų, vyresnių nei 80 metų [16]. Dažniausiai pažeidžiama kraujagyslė yra dešinioji vainikinė arterija, po jos – kairioji priekinė nusileidžiančioji arterija ir kairioji apsukamoji arterija.
Asimptominiams pacientams prieš atliekant CTO PCI rekomenduojama įvertinti išemiją. Procedūros sėkmė priklauso nuo to, ar širdies audinys dar gali atsistatyti. Rekomenduojama naudoti išsamius diagnostinius metodus, tokius kaip transmuralinio infarkto vertinimas, kontraktilinio rezervo įvertinimas su dobutaminu bei širdies MRT, siekiant įvertinti normalią miokardo sienelės sustorėjimo funkciją [5].
Procedūros planavimas
Priešprocedūrinis planavimas apima angiografinį įvertinimą, siekiant įvertinti sėkmės tikimybę ir pasirinkti tinkamiausią intervencijos metodą. Vienas plačiausiai naudojamų įrankių – J-CTO balas. Hibridinis algoritmas gerina sėkmės rodiklius, sumažinant procedūros trukmę, apšvitos dozę ir kontrastinės medžiagos kiekį, taip pat standartizuojant metodikas ir mažinant procedūros operatorių darbo skirtumus [11][12].
Taikant standartizuotą hibridinį algoritmą Šiaurės Amerikos ir Europos gydymos įstaigose pasiekiami didesni nei 90 % sėkmės rodikliai. Šis metodas apima dviejų vedančių kateterių įvedimą – po vieną į kiekvieną vainikinę arteriją siekiant atlikti dvigubą kontrasto suleidimą ir užtikrinti sklandų perėjimą tarp antegradinio ir retrogradinio laidininko metodų. Dvigubo kontrasto angiograma leidžia įvertinti pažeidimo charakteristikas, tokias kaip ilgis ir kolateralinės kraujotakos anatomija. Remdamiesi šiais duomenimis, gydytojai procedūros metu pasirenka optimalų vedimo metodą ir stebi procedūros parametrus – trukmę, apšvitą, kontrasto kiekį. Šis algoritmas veikia net ir didelės rizikos pacientams, kuriems buvo atlikta CABG operacija – pasiektas 87,5 % procedūros sėkmės rodiklis [11].
CTO Procedūros Etapai
CTO PCI Techniques and Approaches
Procedūra yra panaši į širdies kateterizaciją. Norint pagrįsti aiškią klinikinę indikaciją, pacientui prieš procedūrą turi būti atliktas išsamus ištyrimas, apimantis simptomų, išemijos ir miokardo gyvybingumo vertinimą [9].
Pagrindiniai procedūros etapai:
-
Vedančiojo kateterio įvedimas – leidžia pasiekti CTO (lėtinės visiškos okliuzijos) vietą.
-
Vedimo vielos pervedimas – naudojamos specializuotos CTO vielos ir mikrokateteriai.
-
Disekcijos ir pakartotinio įėjimo technikos – sudėtingais atvejais gali būti taikomas retrogradinis metodas per kolateralines arterijas.
-
Balioninė angioplastika – kai vedimo viela sėkmingai įvedama, arterija išplečiama.
-
Stentavimas – siekiant užtikrinti kraujagyslės praeinamumą ir sumažinti restenozės riziką.
CTO PCI reikalauja techninių įgūdžių ir specializuotos įrangos. Pagrindinės technikos apima:
-
Antegradinis vedimo vielos eskalavimas (AWE): naudojamos vis standesnės vedimo vielos, siekiant prasiskverbti per okliuziją.
-
Antegradinė disekcija ir pakartotinis įėjimas (ADR): atliekama kontroliuojama subintimalinė disekcija, kad būtų įveiktas pažeidimas.
-
Retrogradinis metodas: pažeidimas pasiekiamas per kolateralines arterijas, dažniausiai taikomas, kai antegradiniai bandymai nepavyksta.
-
Hibridinis metodas: apjungia kelias strategijas optimaliam rezultatui pasiekti.
Naujausi tyrimai rodo, kad naudojant hibridinį metodą pasiekiama 85-90 % sėkmė [6][7][8], o JAV CTO centruose – daugiau nei 90 % techninė sėkmė. Griežtai laikantis hibridinio metodo, sėkmės rodikliai siekia 93,4 % pacientams be buvusios CABG operacijos ir 88,1 % – pacientams po CABG [20].
CTO PCI privalumai
CTO PCI yra sparčiai tobulėjanti sritis. Naudojant tinkamą įrangą ir šiuolaikines technikas, didelės apimties bei aukštos kompetencijos centrai pasiekia aukštus sėkmės rodiklius. Sėkminga CTO rekanalizacija siejama su sumažėjusiu anginos intensyvumu, pagerėjusia gyvenimo kokybė ir didesniu fiziniu pajėgumu, pagerėjusia skilvelio funkcija bei sumažėjusiu mirtingumu.
- Italijos CTO registras įvertino 1 777 pacientų klinikinius rezultatus ir parodė mažesnį mirtingumą (atitinkamai 1,4 %, 4,7 % ir 6,3 %, p < 0,001) bei MACE dažnį po vienerių metų (2,6 %, 8,2 % ir 6,9 %, p < 0,001) pacientams, gydytiems PCI metodu lyginant su pacientais gydytais konservatyviai ar chirurginiu būdu. Šiame tyrime pacientų grupė, gavusi optimizuotą medikamentinį gydymą, patyrė didesnį MACE, mirštamumo ir pakartotinių hospitalizacijų dažnį [13].
- Sapontis ir kt. vertino 1 000 pacientų, kuriems buvo atlikta OCT PCI, gyvenimo kokybę. Po vieno mėnesio stebėsenos pastebėta reikšminga visų Seattle krūtinės anginos klausimyno (SAQ), Rose dusulio skalės ir PHQ-8 sričių pagerėjimas [14].
- Japonijoje, 2002–2008 m. laikotarpiu atlikta 904 nuoseklių PCI procedūrų serija dėl CTO (Rathore ir kt., 2009). Techninė sėkmė buvo pasiekta 87,5 % atvejų, o procedūrinė sėkmė (techninė sėkmė be MACE) – 86,2 %. Kasmet didėjo įvairių laidininkų pravedimo technikų naudojimas (paraleliniai laidininkai, retrogradinis pravedimas, intravaskulinė echoskopija, CART metodas). Ligoninės viduje MACE dažnis buvo 1,5 % pacientų, kuriems CTO PCI buvo sėkminga, ir šiek tiek didesnis – 4,4 % – nesėkmingų procedūrų grupėje (p = 0,027) [21].
- Naujausioje metaanalizėje, apimančioje 9 tyrimus ir daugiau nei 6 400 pacientų, buvo lyginami ilgalaikiai klinikiniai rezultatai tarp pacientų, kuriems CTO rekanalizacija buvo sėkminga, ir tų, kuriems – ne. Šio tyrimo duomenimis, sėkmingos rekanalizacijos atveju mirties, MI ir MACE rizika buvo maždaug 50 % mažesnė, o miokardo revaskuliarizacijos dažnis – net 90 % mažesnis [15].
- EuroCTO daugiacentrinis tyrimas („Atsitiktinių imčių daugiacentrinis tyrimas, vertinantis revaskuliarizacijos ar optimalios medikamentinės terapijos taikymą lėtiniams visiškiems vainikinių arterijų okliuzijos atvejams gydyti“) atsitiktine tvarka paskirstė 396 pacientus į CTO-PCI arba tik optimalios medikamentinės terapijos (OMT) grupes. Po 12 mėnesių, lyginant su pacientais, paskirtais vien tik medikamentinei terapijai, CTO-PCI grupėje buvo pastebėtas didesnis krūtinės anginos dažnio sumažėjimas (subskalės pokyčio skirtumas – 5,23; 95 % PI: 1,75–8,71; p = 0,003) ir gyvenimo kokybės pagerėjimas (subskalės pokyčio skirtumas – 6,62; 95 % PI: 1,78–11,46; p = 0,007), vertinant pagal Seattle krūtinės anginos klausimyną [22]. Pacientai, kuriems CTO PCI buvo sėkminga, turėjo mažiau fizinių apribojimų, mažiau anginos simptomų, geresnį mobilumą ir didesnį fizinį aktyvumą, palyginus su tais, kurie buvo gydomi tik OMT. Taip pat procedūrų metu fiksuota maža komplikacijų rizika, o 12 mėnesių MACE dažnis buvo panašus į OMT grupės rezultatus [28].
CTO PCI sėkmės rodikliai ir prognozė
-
CTO-PCI procedūrų sėkmės rodiklius lemia tobulėjantys įrankiai, pažangesni mikrokateteteriai ir pažangesnės vaizdo technologijos. Šiuo metu specializuotuose centruose, kuriuose dirba patyrę procedūrų operatoriai, sėkmės rodikliai viršija 85–90 %. Procedūrų sėkmę lemia keli pagrindiniai veiksniai:
-
Pacientų atranka: Palanki anatomija ir gerai išsivystęs kolateralinis kraujotakos tinklas pagerina rezultatus.
-
Gysytojų patirtis: Patyrę intervenciniai specialistai, taikantys pažangias technikas, gali efektyviau valdyti sudėtingus atvejus.
-
Pažangus vaizdinimo palaikymas: Tokios technologijos kaip intravaskulinė echoskopija (IVUS) ir optinė koherentinė tomografija (OCT) padeda optimizuoti stento pozicionavimą ir jį itin tiksliai nukreipti.
Ilgalaikė prognozė po sėkmingos CTO-PCI yra palanki – tinkamai atrinktiems pacientams reikšmingai sumažėja krūtinės anginos simptomai ir pagerėja kairiojo skilvelio funkcija.
-
Išvados
CTO PCI procedūra šiuolaikinėje intervencinėje kardiologijoje sparčiai populiarėja bei iš esmės keičia sudėtingas vainikinių arterijų ligos gydymo strategijas. Nors istoriškai ši procedūra buvo taikoma retai – sudarė tik apie 5 % visų PCI procedūrų pasaulyje [10] ir buvo bandoma atlikti tik 10–15 % atvejų [16][17][18] – technologinė pažanga ir auganti procedūros operatorių patirtis lemia paradigmos pokytį- šiandien CTO PCIsėkmės rodikliai reikšmingai išaugęs, o komplikacijų dažnis smarkiai sumažėjęs. Pavyzdžiui, Patel ir kt. nustatė, kad sunkių komplikacijų dažnis sumažėjo nuo 1,6 % (2000–2002 m.) iki vos 0,5 % (2009–2011 m.) [19].
Atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai patvirtina pagrindinį CTO-PCI pranašumą – geresnį simptomų palengvėjimą. Be to, nuolatinės inovacijos leidžia gydyti anksčiau laikytas „nepagydomas“ kraujagyslių pažeidimo vietas, paverčiant jas tinkamomis revaskuliarizacijos procedūroms [29]. Lyginant su optimaliu medikamentiniu gydymu (OMT), CTO-PCI pacientams suteikia reikšmingą naudą: sumažėja fiziniai apribojimai, sumažėja anginos simptomai, pagerėja judėjimo galimybės ir padidėja fizinis aktyvumas.
Tobulėjant vaizdinimo priemonėms, kateterių technologijoms ir procedūrų technikai, CTO-PCI procedūros sėkmės rodikliai turėti dar augti. Gydytojams, dirbantiems su CTO pacientais išlieka itin svarbus individualizuotas, į pacientą orientuotas požiūris – pasitelkiant naujausias technologijas ir klinikinius įrodymus siekti geriausių rezultatų ir aukštesnės gyvenimo kokybės.
Šaltiniai:
[0] Christian O. Koelbl, Zoran S. Nedeljkovic2 and Alice K. Jacobs, Coronary Chronic Total Occlusion (CTO): A Review; Columbia University Division of Cardiology Mount Sinai Heart Institute 4300 Alton Road De Hirsch Meyer Tower Suite 2070 Miami Beach, FL 33140, USA
[1] Jeroudi OM, Alomar ME, Michael TT, El Sabbagh A, Patel VG, Mogabgab O, et al. Prevalence and management of coronary chronic total occlusions in a tertiary Veterans Affairs hospital. Catheter Cardiovasc Interv. 2014;84(4):637-43.
[2] Windecker S, Kolh P, Alfonso F, Collet JP, Cremer J, Falk V, et al; Authors/Task Force members. 2014 ESC/EACTS Guidelines on myocardial revascularization: The Task Force on Myocardial Revascularization of the European Society of Cardiology (ESC) and the European Association for Cardio-Thoracic Surgery (EACTS)Developed with the special contribution of the European Association of Percutaneous Cardiovascular Interventions (EAPCI). Eur Heart J. 2014;35(37):2541-619.
[3] Patel MR, Calhoon JH, Dehmer GJ, Grantham JA, Maddox TM, Maron DJ, et al. ACC/AATS/AHA/ASE/ASNC/SCAI/SCCT/STS 2017 Appropriate Use Criteria for Coronary Revascularization in Patients With Stable Ischemic Heart Disease: a report of the American College of Cardiology Appropriate Use Criteria Task Force, American Association for Thoracic Surgery, American Heart Association, American Society of Echocardiography, American Society of Nuclear Cardiology, Society for Cardiovascular Angiography and Interventions, Society of Cardiovascular Computed Tomography, and Society of Thoracic Surgeons. J Am Coll Cardiol. 2017;69(17):2212-41.
[4] Werner GS, Surber R, Ferrari M, Fritzenwanger M, Figulla HR. The functional reserve of collaterals supplying long-term chronic total coronary occlusions in patients without prior myocardial infarction. Eur Heart J. 2006;27(20):2406-12.
[5] – Kirschbaum SW, Rossi A, Boersma E, Springeling T, van de Ent M, Krestin GP, et al. Combining magnetic resonance viability variables better predicts improvement of myocardial function prior to percutaneous coronary intervention. Int J Cardiol. 2012;159(3):192-7.
[6] Wilson WM, Walsh SJ, Yan AT, Hanratty CG, Bagnall AJ, Egred M, et al. Hybrid approach improves success of chronic total occlusion angioplasty. Heart. 2016;102(18):1486-93.
[7] Sapontis J, Salisbury AC, Yeh RW, Cohen DJ, Hirai T, Lombardi W, et al. Early procedural and health status outcomes after chronic total occlusion angioplasty: a report from the OPEN-CTO registry (Outcomes, Patient Health Status, and Efficiency in Chronic Total Occlusion Hybrid Procedures). JACC Cardiovasc Interv. 2017;10(15):1523-34.
[8] Christopoulos G, Karmpaliotis D, Alaswad K, Yeh RW, Jaffer FA, Wyman RM, et al. Application and outcomes of a hybrid approach to chronic total occlusion percutaneous coronary intervention in a contemporary multicenter US registry. Int J Cardiol. 2015;198:222-8
[9]Nombela-Franco L, Urena M, Jerez-Valero M, et al. Validation of the J-chronic total occlusion score for chronic total occlusion percutaneous coronary intervention in an independent contemporary cohort. Circ Cardiovasc Interv 2013;6(6):635–643
[10] – Guan C, Yang W, Song L, et al. Association of acute procedural results with long-term outcomes after CTO PCI. JACC Cardiovasc Interv 2021;14(3):278–88.
[11] Christakopoulos GE, Christopoulos G, Karmpaliotis D, Alaswad K, Yeh RW, Jaffer FA, et al. Predictors of excess patient radiation exposure during chronic total occlusion coronary intervention: insights from a contemporary multicentre registry. Can J Cardiol. 2017;33(4):478-84.
[12] alter S, Brinkman M, Kalra S, Nazif T, Parikh M, Kirtane AJ, et al. Novel radiation dose reduction fluoroscopic technology facilitates chronic total occlusion percutaneous coronary interventions. EuroIntervention. 2017;13(12):e1468-e1474.
[13] Tomasello SD, Boukhris M, Giubilato S, Marza F, Garbo R, Contegiacomo G, et al. Management strategies in patients affected by chronic total occlusions: results from the Italian Registry of Chronic Total Occlusions. Eur Heart J. 2015;36(45):3189-98.
[14] Sapontis J, Salisbury AC, Yeh RW, Cohen DJ, Hirai T, Lombardi W, et al. Early procedural and health status outcomes after chronic total occlusion angioplasty: a report from the OPEN-CTO registry (Outcomes, Patient Health Status, and Efficiency in Chronic Total Occlusion Hybrid Procedures). JACC Cardiovasc Interv. 2017;10(15):1523-34.
[15] Gao L, Wang Y, Liu Y, Cao F, Chen Y. Long-term clinical outcomes of successful revascularization with drug-eluting stents for chronic total occlusions: A systematic review and meta-analysis. Catheterization and cardiovascular interventions : official journal of the Society for Cardiac Angiography & Interventions. 2017;89(S1):574-81.
[16] Cohen H a., Williams DO, Holmes DR, et al. Impact of age on procedural and 1-year outcome in percutaneous transluminal coronary angioplasty: A report from the NHLBI Dynamic Registry. Am Heart J. 2003;146(3):513-519
[17] Fefer P, Knudtson ML, Cheema AN, et al. Current perspectives on coronary chronic total occlusions: The Canadian multicenter chronic total occlusions registry. J Am Coll Cardiol. 2012;59(11):991-997.
[18] Grantham JA, Marso SP, Spertus J, et al. Chronic Total Occlusion Angioplasty in the United States. JACC Cardiovasc Interv. 2009;2(6):479-486.
[19] Patel VG, Brayton KM, Tamayo A, et al. Angiographic Success and Procedural Complications in Patients Undergoing Percutaneous Coronary Chronic Total Occlusion Interventions. A Weighted Meta-Analysis of 18,061 Patients From 65 Studies. JACC Cardiovasc Interv. 2013;6(2).
[20] Christopoulos G, Menon RV, Karmpaliotis D, et al. Application of the “Hybrid Approach” to Chronic Total Occlusions in Patients With Previous Coronary Artery Bypass Graft Surgery from a Contemporary Multicenter US Registry). Am J Cardiol. 2014;
[21] Rathore S, Matsuo H, Terashima M, et al. Procedural and InHospital Outcomes After Percutaneous Coronary Intervention for Chronic Total Occlusions of Coronary Arteries 2002 to 2008. Impact of Novel Guidewire Techniques. JACC Cardiovasc Interv. 2009;2(6):489-497.
[22] Werner GS, Martin-Yuste V, Hildick-Smith D, Boudou N, Sianos G, Gelev V, Rumoroso JR, Erglis A, Christiansen EH, Escaned J, et al; EUROCTO trial investigators. A randomized multicentre trial to compare revascularization with optimal medical therapy for the treatment of chronic total coronary occlusions. Eur Heart J. 2018;39:2484–2493. doi:10.1093/eurheartj/ehy220
[23] Schumacher SP, Stuijfzand WJ, de Winter RW, van Diemen PA, Bom MJ, Everaars H, et al. Ischemic burden reduction and long-term clinical outcomes after chronic total occlusion percutaneous coronary intervention. JACC Cardiovasc Interv. (2021) 14:1407–18. doi: 10.1016/j.jcin.2021.04.044
[24] Zhao S, Wang J, Chen Y, Wang W, Hu W, Zou Y, et al. Improvement of symptoms and quality of life after successful percutaneous coronary intervention for chronic total occlusion in elderly patients. J Am Heart Assoc. (2023) 12:e029034. doi: 10.1161/JAHA.123.029034
[25] Kucukseymen S, Iannaccone M, Grantham JA, Sapontis J, Juricic S, Ciardetti N, et al. Association of successful percutaneous revascularization of chronic total occlusions with quality of life: a systematic review and meta-analysis. JAMA Netw Open. (2023) 6:e2324522. doi: 10.1001/jamanetworkopen.2023.24522
[26] Megaly M, Brilakis ES, Abdelsalam M, Pershad A, Saad M, Garcia S, et al. Impact of chronic total occlusion revascularization on left ventricular function assessed by cardiac magnetic resonance. JACC Cardiovasc Imaging. (2021) 14:1076–8. doi: 10.1016/j.jcmg.2020.10.012
[27] Galassi AR, Brilakis ES, Boukhris M, Tomasello SD, Sianos G, Karmpaliotis D, et al. Appropriateness of percutaneous revascularization of coronary chronic total occlusions: an overview. Eur Heart J. (2015) 37:2692–700. doi: 10.1093/eurheartj/ehv391
[28] Watanabe H, Morimoto T, Shiomi H, Furukawa Y, Nakagawa Y, Ando K, et al. Chronic total occlusion in a non-infarct-related artery is closely associated with increased five-year mortality in patients with ST-segment elevation acute myocardial infarction undergoing primary percutaneous coronary intervention (from the CREDO-Kyoto AMI registry). EuroIntervention. (2017) 12:e1874–82. doi: 10.4244/EIJ-D-15-00421
[29] Lindsey Cilia, Michael Megaly, Michael Megaly, Rhian Davies Rhian, Davies Behnam N. Tehrani Behnam N. Tehrani,. Truesdell, Alexander G. Truesdel; A non-interventional cardiologist’s guide to coronary chronic total occlusions; Virginia Heart, Falls Church, VA, United State
Produktai
QUIREM SPHERES
TERUMO organiacijos „Holmium“ platforma yra pirmoji SIRT: visapusiška platforma, skirta gydyti neoperuojamus kepenų navikus. Quiremspheres™: vienintelė terapinė SIRT mikrosfera, naudojama kaip visiškai integruotos platformos dalis
OCCLUSAFE
TERUMO gamintojo okliuzinis balioninis mikrokateteris suteikia galimybę perskirstyti kraujo tėkmę ir pasiekti mikro cirkuliaciją, o tai padidina gydomųjų medžiagų kaupimąsi tiksliniame pažeidime ir sumažina netikslinę embolizaciją.
PROGREAT
TERUMO mikrokateteris su integruota viela, skirtą terapinei embolizacijai ir angiografijai periferinėse kraujagyslėse. Lengva naudoti, atsparus sulenkimams, distalinis lankstumas
ANGIO SEAL VIP
Angio-Seal™ VIP kruajagyslės uždarymo priemonė skirta uždaryti ir sumažinti laiką iki hemostazės bendrosios šlaunikaulio arterijos punkcijos vietoje pacientams, kuriems buvo atliktos diagnostinės angiografijos arba intervencinės procedūros
