Iegurņa pilnas asins sindroms

Hroniskas iegurņa sāpes (CDS) – Atkārtotas vai pastāvīgas sāpes vēderā vai iegurnī, kas ilgst vismaz 3-6 mēnešus, ja nav zināma iegurņa etioloģija. No šīs sāpes cieš apmēram 33% sievietes ų. Hroniskas iegurņa sāpes var būt Iegurņa pilno asiņu sindroma (DPS) sastāvdaļa. Šo sindromu raksturo iegurņa vēnu mazspēja un iegurņa varikozas vēnas.

DPS ir raksturīga 10-30% pacientu, kuri jūtas CDS un kuriem nevar atrast citas acīmredzamas patoloģijas

Nav viegli noteikt T ikroji DPS biežumu, jo nav standarta diagnostikas kritēriju un sievietēm ar ginekoloģiskiem un uroloģiskiem simptomiem nav pat skaidru klīnisku aizdomu.

Sindromi

Liela mēroga apsekojumi liecina, ka papildus DPS visbiežāk sastopamie blakusslimību sindromi ir:

Smags nogurums (72%)
Reibonis (63%)
Kairinātu zarnu sindroma simptomi (61%)
Smadzeņu migla (33%)
Migrēnas sāpes (49%)
Poliūrija vai dizūrija (41%)
Smaga svīšana (31%)
Temporomandibulārās locītavu sāpes (31%)
Noslīdējusi āda, mīkstinātas locītavas (18%)

Įrodyta, kad varikocelės rizika yra didesnė pacientams, kurių šeimoje yra buvę šio sutrikimo atvejų. Pagal tyrimus, genetinės predispozicijos atveju rizika padidėja 2–4 kartus. Be to, šiai patologijai gali įtakos turėti kraujotakos sutrikimai, ypač inkstų venų obstrukcija, amžius (varikocelė dažniausiai diagnozuojama 15–25 metų vyrams) ir fiziniai faktoriai, tokie kaip ilgalaikis sėdėjimas ar pernelyg didelis fizinis krūvis.

Ārstēšana

CDS izraisītu hronisku iegurņa sāpju ārstēšana ar nesteroīdiem pretiekaisuma līdzekļiem vai zālēm, kas saspiež olnīcas, bieži ir pirmās izvēles ārstēšana, līdz var veikt invazīvu ārstēšanu.

Varikocelės diagnostika

Olnīcu embolizācija ir viena no labākajām ārstēšanas metodēm, tās efektivitāte svārstās no 70 līdz 100% Šīs ārstēšanas mērķis ir aizvērt iegurņa vēnas, kas izraisa vēnu stagnāciju. Šīs ārstēšanas metodes indikācijas ir hroniskas iegurņa sāpes, kas ilgst 6 > mēnešus, izņemot citus cēloņus, kas var izraisīt sāpes, kā arī izteiktas starpenes un perianālās varikozas vēnas.

Iegurņa dziļo vēnu embolizācija

Venozā embolizācija tiek veikta tikai pēc slimības atvēršanasar transvaginālās divvirzienu ultraskaņas rezultātiem. Uz mērķa vēnām Tiek ieviesti ļoti plāni katetri. Ieviešot katetru, intravenozi tiek ieviesta specializēta inerta platīna spirāles, kas aizver vēnu un aptur refluksu caur iegurņa vēnām.

Procedūru veic invazīvās radioloģijas nodaļā ar lokālo anestēziju vai IV sedāciju. Klimatiskie pētījumi liecina, ka šāda ārstēšanas metode garantē augstu klīnisko panākumu līmeni (70-85%) (Borghi C, Dell’Atti iegurņa sastrēguma sindroms: literatūras pašreizējais stāvoklis.. L. Arča Ginekola Obstet 2016; 293:291–301)

Konservatyvus gydymas – rekomenduojamas, kai simptomai yra lengvi ir neturi reikšmingos įtakos vaisingumui. Tai apima paciento būklės stebėjimą ir gyvenimo būdo koregavimą.Konservatyvus varikocelės gydymas gali būti nepakankamai efektyvus, ypač esant sunkiems simptomams arba vaisingumo problemoms. Šis metodas nesprendžia pačios ligos priežasties, o tik siekia palengvinti simptomus, todėl nevaisingumo atveju jis gali būti neveiksmingas. Taip pat gali prireikti ilgalaikio stebėjimo, kuris kartais neduoda aiškių rezultatų.

Chirurginis gydymas – taikomas esant sunkesnėms formoms, kai reikia spręsti nevaisingumo problemas arba sumažinti stiprius simptomus. Chirurginė varikocelės operacija turi trūkumų, tokių kaip ilgas atsigavimo laikotarpis, komplikacijų rizika (infekcijos, kraujavimas, nervų pažeidimai), randai ir didesnės išlaidos. Be to, vaisingumo atkūrimas po operacijos gali būti lėtesnis nei po minimaliai invazinių procedūrų.

Embolizacija – tai minimaliai invazinė procedūra, kuriai būdingas mažas komplikacijų lygis ir greitesnis pacientų atsigavimas, palyginus su chirurginėmis operacijomis. Šis metodas leidžia užblokuoti kraujo tekėjimą išsiplėtusiomis venomis.

Varikocelės embolizacija: metodika ir privalumai

Varikocelės embolizacija yra pažangus gydymo metodas, kuris atliekamas intervencinės radiologijos specialistų. Procedūra apima rentgeno kontrolės metu kateterio įvedimą į venas ir specialių medžiagų naudojimą kraujotakai sustabdyti. Procedūros trukmė svyruoja nuo 30 minučių iki 1 valandos, procedūrai atlikti užtenka vietinės nejautros. Procedūros metu pasirenkama prieiga per stambią veną kakle arba kirkšnyje, o procedūra stebima ir atliekama tiksliai naudojant ultragarso ir rentgeno kontrolę.

Procedūros eiga:

1. Anestezija ir pasiruošimas procedūrai. Varikocelės embolizacija atliekama ambulatoriškai, naudojant vietinę nejautrą kartu su intravenine sedacija (pvz., fentaniliu ir midazolamu). Siekiant sumažinti paciento apšvitą naudojama apsauga.

2. Embolizacija. Vena praduriama ultragarso kontrolėje ir įvedama kateterių/vamzdelių sistema, per ją naviguojama specialiomis vielomis bei rentgenokontrastiniais preparatais, kad būtų pasiektos išsiplėtusios vienos arba abiejų sėklidžių venos. Jos uždaromos per tuos pačius kateterius į venas įvedant spirales ir/arba specialius klijus. Norint sustiprinti procedūros efektą, venos tuo pačiu sklerozuojamos specialiu skleroterapiniu preparatu.

3. Pooperacinė priežiūra. Po procedūros kateteris ištraukiamas, pacientai keletą valandų paguli palatoje ir tą pačią dieną išleidžiami namo. Rekomenduojama 3 d. vengti sporto, 5–7 dienas vengti sunkių krovinių kėlimo, nuo lytinių santykių susilaikyti 10 dienų. 3 dienas vartoti lengvai virškinamą maistą, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.

Embolizacijos privalumai:

- Minimalus invazyvumas – procedūrai nereikia didelių pjūvių.

- Maža komplikacijų rizika – lyginant su chirurgija, embolizacija sumažina nervinių rezginių ir sėklinio latako pažeidimo riziką.

- Greitas atsigavimas – pacientai paprastai gali grįžti į kasdienį gyvenimą tą pačią dieną.

- Didelis efektyvumas – embolizacijos ir skleroterapijos metodų derinys užtikrina 95 % procedūros sėkmės rodiklį. Jei reikia, procedūrą galima lengvai pakartoti.

Po procedūros ir ilgalaikiai rezultatai

Varikocelės embolizacija yra saugi, chirurginio varikocelės gydymo alternatyva. Atliktos studijos rodo, kad chirurginis gydymas ir embolizacija duoda
panašius rezultatus [1][2][3][5], tačiau embolizacijai būdinga maža komplikacijų rizika bei greitesnis pacientų atsigavimas
lyginant su chirurgija [4].

Varikocelės embolizacijos privalumai:

Mažesnė komplikacijų rizika. Nėra atviros chirurginės intervencijos, išvengiama infekcijų ir kraujavimo [6].
Greitesnis atsistatymas. dauguma pacientų grįžta prie įprastų veiklų per 1-2 dienas.
Mažesnis skausmas. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, taigi sumažinamas diskomfortas [7].
Abipusė varikocelės korekcija. Vienos procedūros metu galima gydyti abi sėklides.

Po procedūros pacientai paprastai gali grįžti namo po kelių valandų. Poembolizacinis laikotarpis dažniausiai trunka 1–2 dienas, per kurias gali pasireikšti lengvas diskomfortas ar pykinimas, tačiau šie simptomai yra lengvai valdomi. Dauguma pacientų greitai grįžta prie įprastos veiklos, o spermogramoje teigiami pokyčiai pastebimi po 1–2 mėnesių.

2014 m. žurnale Urology paskelbtas tyrimas parodė, kad varikocelės embolizacija yra efektyvi gydymo alternatyva chirurgijai pasižyminti mažesne komplikacijų rizika ir greitesniu atsigavimu. Be to, 70% pacientų, kuriems atlikta embolizacija, pastebėtas spermos kokybės pagerėjimas ir 40% jų susilaukė vaikų per dvejus metus po procedūros. Kitas tyrimas, paskelbtas Journal of Vascular and Interventional Radiology, analizavo varikocelės embolizacijos rezultatus ir parodė, kad šis metodas turi aukštą sėkmės rodiklį (daugiau nei 90%) ir mažesnę komplikacijų tikimybę lyginant su chirurginiais metodais. Be to, pacientai greičiau grįžo prie įprasto gyvenimo ritmo ir patyrė mažesnį diskomfortą po procedūros.

Atvejo studija

23 metų vyras, nukreiptas varikocelės embolizacijai dėl sėklidžių skausmo: a) rentgeno nuotrauka rodo kateterizavimą kairės vidinės spermatozoidinės venos prieš embolizaciją; b) rentgeno nuotrauka rodo selektyvų kateterizavimą kairės vidinės spermatozoidinės venos po embolizacijos su specialiomis spiralėmis. Spiralės matomos (rodyklė) kirkšnies raiščio lygyje. Embolizacijos procedūra buvo sėkminga, skausmas liovėsi.

Šaltiniai

1. Nabi G, Asterlings, Greene DR, et al. Percutaneous embolization of varicoceles: outcomes and correlation of semen improvement with pregnancy. Urology. 2004;63:359–363.
2. Shlansky-Goldberg RD, VanArsdalen KN, Rutter CM, et al. Percutaneous varicocele embolization versus surgical ligation for the treatment of infertility: changes in seminal parameters and pregnancy outcomes. J Vasc Interv Radiol.1997;8:759–767.
3. Nieschlag E, Behre M, Schlingheider A, et al. Surgical ligation vs angiographic embolization of the vena spermatica: a prospective randomized study for the treatment of varicocelerelated infertility. Andrologia. 1993;25:233–237.
4. Joshua Halpern, Sameer Mittal, Keith Pereira, Shivank Bhatia, Ranjith Ramasamy; Percuraneous embolization of varcocele: technique, indications, relative contraindications, and complications; Asian Journal of Andrology (2016) 18, 234–238; doi: 10.4103/1008-682X.169985; published online: 8 December 2015
5. Darby Cassidy, MD, University Hospital of Northern British Columbia, Keith Jarvi, MD, Murray Koffler Urologic Welness Center, Ethan Grober, MD, Murray Koffler Urologic Welness Center Kirk Lo, MD, Murray Koffler Urologic Welness Center ; Varicocele surgery or embolization: Which is better?; Can Urol Assoc J 2012;6(4):266-8.
6. Kumar R, Gupta NP. Subingunal varicocelectomy: evaluation of the results. Urol Int 2003;71:368-72
7. Iaccarino V, Venetucci P. Interventional radiology of male varicocele: Current status. Cardio Intervent Radiol 2012;35:1263-80. https://doi.org/10.1007/s00270-012-0350-z